Šėpukė

Vėl parašiau, kaip visada, apie tai, ką mačiau, ką girdėjau arba išgyvenau, – apie per karą gimusius vaikus. Kas ten žino, ar iš meilės, ar iš laimės, ar iš baimės, o gal kaip vilties spindulėliai išvydo jie šį pasaulį. Šį kartą „Šėpukėje“ apie Zitukę, pokaryje bandžiusią išeiti į žmones „kitokią“ mergaitę. Visos tos karo metų mergaitės – akmenukai, sugulę į mūsų valstybės pamatus. Trapūs, kreivi, aštriomis briaunomis. Jos augo negailestingu laiku. Kova už išgyvenimą. Kova už gyvenimą. Kova už vietą pasaulyje. Zitutės nepagailėjo nei tėvai, nei motulė gamta: ankstų Naujųjų metų rytą išleido į pasaulį „kitokią“ mergaitę. Kitokio žmogaus kitoks gyvenimas, kitokia kova, kitokios svajonės, jeigu nesutinki tik egzistuoti. Zitutė kovojo, kaip suprato, kaip mokėjo, kaip galėjo, gyvenimui savo gražią ateitį kūrė.

Danutė Grigaliūnienė – poetė ir rašytoja, kuria vaikams ir suaugusiesiems, yra išleidusi ne vieną poezijos ir prozos knygą. Palankiai įvertinta apysaka vaikams „Labas, Žūže!“, o apysaka „Kažkas ne taip“ įtraukta į „Metų knygos“ paaugliams penketuką. Apysaka „Šarka“ laimėjo trečiąją premiją konkurse „Švieskime vaikus“. Knygų suaugusiesiems centre dažniausiai – vidinis moters pasaulis, jos likimas („Miglelė“, 2021, „Šokoladiniai ledai“, 2024). Autorė išsiskiria itin gražia kalba ir puikiu stiliumi. Veiksmas plėtojamas dinamiškai, tad skaitytojo dėmesys prikaustomas nuo pat pirmųjų puslapių ir išlaikomas iki knygos pabaigos. „Šėpukė“ – iš tiesų brandžiausias rašytojos kūrinys.